부산대학교 도서관

Įvadas. Augant COVID-19 ligos atvejų skaičiui, atsiranda vis didesnė reikmė instrumentų, kurie galėtų įvertinti ne tik sveikimo procesą, bet ir ligos pasekmes persirgusio asmens funkcionavimui. Todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti lietuviškos Post-COVID-19 funkcinės būklės (PCFS) skalės versijos naudojimo galimybes ir konstrukto validumą. Metodai. Tyrimas atliktas dvejose retrospektyvinėse imtyse: ligoninėje gydytų pacientų (n=133, 51,9 proc. moterys, vid. amžius 56,0 m., apklausos laikas: 7,9±2,6 mėn. po susirgimo) ir lengvesnėmis COVID-19 formomis sirgusiųjų, kurie gydėsi namuose (n=230, 80,4 proc. moterys, vid. amžius 35,6 m., apklausos laikas: 7,4±3,5 mėn. po susirgimo). Tyrimo instrumentas – savižinos anketa, sudaryta iš PCFS skalės, subjektyvių COVID-19 simptomų (ūmių simptomų, ilgalaikių simptomų ir ilgalaikių kognityvinių sunkumų) vertinimo, PHQ-9 ir GAD-7 skalių. Rezultatai. Įvairaus lygio funkcinius apribojimus patyrė 25,6 proc. ligoninėje ir 40,4 proc. namuose besigydžiusių COVID-19 tiriamųjų. PCFS skalės įverčiai ligoninėje ir namuose besigydžiusių tiriamųjų imtyse statistiškai reikšmingai koreliavo su ūmių COVID-19 simptomų skalės suma (atitinkamai r=0,382 ir r=0,259), ilgalaikių COVID-19 simptomų skalės suma (atitinkamai r=0,399 ir r=0,346) ir ilgalaikių kognityvinių sunkumų skalės suma (atitinkamai r=0,346 ir r=0,301). Nustatyta, funkcinius apribojimus patiriantys tiriamieji reikšmingai dažniau pasižymėjo klinikinės depresijos ir nerimo sutrikimo rizika, lyginant su apribojimų nepatiriančiais (p<0,001). Išvados. Lietuviškoji Post-COVID-19 funkcinės būklės skalės versija gali būti laikoma validžiu instrumentu, tinkamu vertinti COVID-19 liga persirgusių suaugusių žmonių funkcionavimo lygį praėjus 7 mėn. po susirgimo. [ABSTRACT FROM AUTHOR]