부산대학교 도서관

Neseniai buvo pasiūlytas paprastas konceptualus fliuktuojančiosios antenos modelis (FAM), apibūdinantis sužadinimo difuziją ir pagavimą tolydžioje terpėje bei atsižvelgiantis į kintančius sužadinimo pernašos kelius trupmenine erdvės dimensija. Nuo FAM paskelbimo jis buvo sėkmingai pritaikytas modeliuojant neeksponentines sužadinimo gesimo kinetikas daugelyje augalų fotosintetinių sistemų neįvedant radikalų poros būsenų reakcijų centruose. Apžvelgiami gauti sistemų parametrai ir praplečiamos FAM taikymo sritys įvairioms pirmosios fotosistemos (PSI) dalelėms, kaip, pavyzdžiui, PSI kompleksui su pagrindiniu augalų šviesorankos kompleksu LHCII. Parodoma, kad sužadinimo difuzija PSI branduolio komplekse yra beveik trimatė. PSI branduolio ir LHCI superkompleksui būdinga daug mažesnė dimensija, atspindinti minimalų energijos pernašos jungčių skaičių tarp LHCI ir PSI branduolio. FAM įvertinimai rodo, kad tiek PSI, tiek PSII antenos natūraliomis sąlygomis yra daug didesnės nei žinomose sistemose, ištrauktose iš tilakoidų membranų: PSII antenoje yra maždaug 6 LHCII trimerai, o PSI yra agreguota su bent vienu LHCII trimeru. Rezultatai rodo, kad remiantis kinetinės fluorescencijos spektroskopijos duomenimis, FAM gali būti labai naudingas siekiant stebėti fotosintetinių sistemų kaitą tiek trumpalaikiame, tiek ir ilgalaikiame prisitaikyme prie kintančios apšvitos [ABSTRACT FROM AUTHOR]