부산대학교 도서관

Tirtas indolil-3-acto rūgšties (IAR) veikimo molekulinis mechanizmas. Parodyta specifiškai sujungtŲ IAR-ASB (auksiną prisijungiančio baltymo) kompleksŲ formavimosi galimybė organoiduose (chloroplastuose ir mitochondrijose). Atskleista šiŲ organoidŲ in-taktiškumo ir funkcionalumo svarba IAR-ASB kompleksŲ formavimuisi. Gauti rezultatai rodo, kad du skirtingi IAR-ASB kompleksai gali formuotis intaktiniame chloroplaste (pH optimumas 5,5 ir 7,5) ir vienas (pH optimumas 7,0)--mitochondrijoje. Pagal susiformuojančiŲ IAR-ASB kompleksŲ charakteristikas (specifiškai prijungtos IAR kiekį, kompleksŲ specifiškumą, prijungimo vietŲ skaičiŲ (n), disociacijos konstantą (KD) ir konkuruojančiŲ ligandŲ efektyvumą) jie skiriasi vienas nuo kito. Taip pat jie skiriasi nuo IAR-ASB komplekso, susiformuojančio pupeliŲ hipo-kotiliŲ plazmolemoje, kai pH 5,5, ir turinčio IAR prijungimo saito struktūrą, būdingą auksino receptoriui, kuris nulemia vienaskilčiŲ ir dviskilčiŲ augalŲ atsaką tįstamuoju augimu; nuo antrojo IAR-ASB komplekso, susiformuojančio šioje membranoje, kai pH 7,5, ir nuo abiejŲ IAR-ASB kompleksŲ, susiformuojančiŲ šiŲ ląsteliŲ citozolyje, kai terpės pH 7,8 [11]. Rezultatai rodo, kad keletas skirtingŲ IAR-ASB kompleksŲ gali formuotis ląstelėje, ir leidžia daryti prielaidą, kad atskirŲ IAR-ASB kompleksŲ vaidmuo nuo IAR priklausomoje(se) ląstelės atsakomojoje(siose) reakcijoje(se) gali būti skirtingas. [ABSTRACT FROM AUTHOR]