부산대학교 도서관

Įvadas. Epilepsija - lėtinė liga, kuri neigiamai veikia kasdienį žmogaus gyvenimą. Su epilepsija yra susijusios būklės, kurios riboja pacientų fizinį aktyvumą, išsilavinimo ir socialines galimybes. Sergantieji epilepsija gali patirti miego sutrikimų. Nerimas ir depresiškumas yra dažnesni sergantiesiems epilepsija nei sveikiems asmenims. Įvairios su epilepsija susijusios būklės gali bloginti sergančiųjų epilepsija gyvenimo kokybę, tačiau atskirų veiksnių poveikis nėra visai aiškus. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tiriamųjų grupę sudarė 203 pacientai, tirti ir gydyti LSMUL KK Nervų sistemos ligų klinikoje 2013-2015 m. Kontrolinę sveikų asmenų grupę sudarė 202 asmenys. Rinkti ir analizuoti demografiniai ir klinikiniai duomenys. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal priepuolių dažnį, vartojamų vaistų nuo epilepsijos skaičių. Rinkti ir analizuoti duomenys apie gyvenimo kokybę, nerimą ir depresiškumą, dienos ir nakties miego sutrikimus. Rezultatai. Sergančių epilepsija tiriamųjų grupėje (n = 203) buvo 112 (55,2 %) moterų ir 91 (44,8 %) vyras, sveikųj ų grupėj e (n = 202) atitinkamai: 112 (55,4 %) ir 90 (44,6 %) (p > 0,05). Sergančiųjų epilepsija tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 36,8 ± 14,4 m., sveikųjų - 35,0 ± 13,1 m. (p > 0,05). Tiek fizinė, tiek psichikos sveikata skyrėsi tarp sergančiųjų epilep sija ir kontrolinės grupės asmenų (p < 0,001). Mieguistumas dieną nesiskyrė tarp sergančiųjų epilepsija ir kontrolinės grupės asmenų (p > 0,05), nakties miego sutrikimai skyrėsi tarp sergančiųjų epilepsija ir kontrolinės grupės asmenų (p < 0,001). Sergantiems epilepsija tiriamiesiems nakties miego sutrikimų išreikštumas skyrėsi tik lyginant labai dažnų ir dažnų epilepsijos priepuolių (EP) grupes (I ir II EP dažnio grupės) su labai retų EP grupe (IV EP dažnio grupė): didesnis buvo didesnio dažnio EP grupėse (p < 0,05). Padidinto (> 8 balo) nerimo, depresiškumo simptomus patiriančių tiriamųjų skaičius skyrėsi tik lyginant labai dažnų EP (I EP dažnio grupė) grupę su labai retų EP (IV EP dažnio grupė) grupe (p < 0,05). Išvados. Tiriamieji, sergantys epilepsija, subjektyviai savo sveikatą vertino blogiau nei sveiki kontrolinės grupės asmenys. Kuo didesnis buvo miego sutrikimų (tiek dienos, tiek nakties) išreikštumas, tuo blogesnė buvo tiriamųjų ir kontrolinės grupės asmenų fizinė ir psichikos sveikata, išskyrus sąsają tarp kontrolinės grupės asmenų mieguistumo dieną ir fizinės sveikatos. Kuo didesnis buvo nerimas, depresiškumas, tuo blogesnė buvo tiek sergančių epilepsija tiriamųjų, tiek sveikų kontrolinės grupės asmenų fizinė ir psichikos sveikata. [ABSTRACT FROM AUTHOR]