부산대학교 도서관

Lietuvos antropologijos 200 m. raidos 1920-1940 metø atkarpà Kauno anatomai paþymëjo reikðmingais darbais. 1919 m. lenkams okupavus Vilniø, Lietuva neteko aukðtosios mokyklos, todël 1920 m. Kaune buvo ákurti Aukðtieji kursai, kurie 1922 m. iðaugo á Vytauto Didþiojo universitetà. Kursuose anatomijà dëstë, anatomijos institutà universitete organizavo ir jam iki 1940 m. vadovavo profesorius Jurgis Þilinskas. Kartu su savo mokiniais R. Masalskiu, A. Jurguèiu, J. Dobrovolskaite-Tikniene ir kt. jis plëtojo lietuviø etninës antropologijos tyrimus, tarp kuriø daugumà sudarë kraniologijai skirti darbai. Daktaro disertacijoje „Lietuviø kaukolës dëþë“ [4] ið negausios (87 kaukolës XV, XVI, XVII a. ir 117 kaukoliø XX a.), bet tiksliai iðtirtos tyrimø medþiagos J. Þilinskas bandë nustatyti kaukoliø tipus bei jø formos skirtumus tarp dabarties ir senøjø amþiø kaukoliø. Kartu su R. Masalskiu atliko „pSenojo geleþies periodo Lietuvos gyventojø kaukoliø studijà“, kurioje apibendrino sodybø senkapiø ir pilkapiø osteologinæ medþiagà. Remdamasis gausesne (211 vnt. XX a. ir 297 vnt. XVIII-XIX a.) kaukoliø tyrimo medþiaga paraðë (kartu su A. Jurguèiu) monografijà „Crania Lithuanica“ [3]. Pagal iðvestas svarbesniøjø poþymiø variacijos eiliø kreives ir ðiø poþymiø koreliacijos duomenis iðskyrë 4 kaukoliø morfologines formas, 38 XX a. lietuviø kaukolëms bûdingus poþymius. J. Þilinskas iðtyrë 2198 Klaipëdos kraðto ir Rytprûsiø gyventojø kraujo grupiø pasiskirstymà [9], kartu su R. Masalskiu tyrinëjo kraujo grupiø paveldimumà [10], su J. Dobro-volskaite-Tikniene iðtyrë 225 studenèiø medikiø menstruacijø variacijas [11]. Pokariu pradëtus etninës antropologijos tyrimus Vilniaus universitete toliau tæsë prof. S. Pavilionis, Kaune -- prof. J. V. Nainys. [ABSTRACT FROM AUTHOR]